- springčioti
- sprìngčioti, -ioja, -iojo intr. DŽ, NdŽ užspringus kosčioti, springsėti: Kad į gerklę šapas, ašatas įspringsta, tada sprìngčio[ja] J. Karvė sprìngčio[ja] – kaulą įrijo Lk. | prk.: Automobilio motoras ėmė neįprastai springčioti J.Dov.
Dictionary of the Lithuanian Language.